ARBATINĖ

Mano proseneliai turėjo ARBATINĘ. Ten sekmadieniais po bažnyčios sugužėdavi kaimynai. Prie šiltos arbatos puodelio sušildavo pokalbiams - tiesiog pabuvimui.
- Aš stebėdavau, - pasakodavo mano Močiutė mano Mamai. ,,Papuošta šventine bažnytine suknele jaučiausi graži ir man patiko ten būti.'' Apie tą atmosferą ir yra Smilgų šeimos ūkyje gaminamos arbatos. Apie žmogaus jausmus, būseną.
Apie žolelių vertingas savybes nekalbu. Kiekvienas augalas jų turi šimtus. Kiekvieno žmogus organizmas skirtingos būklės, tad tikiu, kad žolelių mišinys kaip vaistas gali būti sukurtas tik konkrečiai tam žmogui, išsiaiškinus jo gyvenimo būdą ir savijautą.
O štai jausmus turime mes tuos pačius. Ir džiaugiamės, ir liūdime, ir nusiviliame, ir jaudinamės, ir trokštame, ir....
VISAIS ATVEJAIS PUODELIS SKANIOS ARBATOS TIKS...
Būtent tokios jos yra - pluoštinių kanapių arbatos - septynių skirtingų skonių, su skirtingomis istorijomis.
ARBATA, KURI BUS SU JUMIS, KAD IR KAS NUTIKTŲ.
Jei pritrūksite įkvėpimo - rinkitės su medetkomis.
Jei pavargsite džiaugsmo ir liūdesio kalneliuose - su dilgėlėmis.
Jei norėsite poilsio po ilgos dienos - su mėta ir melisa.
Jei norėsite pabėgti ir kvėpuoti laisvai - Miško tylos Jums suteis liepžiedžiai.
Jei esate Mama ir trūksta laiko sau - suteiksime atpalaiduojančią akimirką aviečių apsuptyje ir papildysime ąžuolo stiprybe.
Jeigu norėsite nuveikti kažką gražaus, kas paliks ryškų pėdsaką - su gauromečiu.

Tiesiog intuityviai išsirinkite sau šiandienos arbatą.

Linkiu Jums laimės.

IEVA SMILGIENĖ